Rugsėjo 17 dieną bibliotekoje grožėjomės spalvingais jurginų žiedais ir nejučia nusikėlėme į praeitį, prisimindami jų atsiradimo Lietuvoje istoriją. Dabar jurginai vėl išsikovojo vietą darželiuose. Niekas nenuginčys jų išdidaus grožio, žiedų formų įvairovės ir spalvingumo.

Jurginus į Lietuvą atvežė dvarininkas, gydytojas, etnografas, rašytojas Stanislovas Moravskis, kuris gimė 1802 m. Mickūnų dvare, netoli Vilniaus.

Vaikystę ir kai kuriuos prieš mirtį metus jis praleido Kaune. Lankė Kauno Jėzuitų gimnaziją, kurią baigė 1818 m., o vėliau, tėvo verčiamas, įstojo į Vilniaus universiteto Medicinos fakultetą, kurį baigė ir įgijo daktaro laipsnį.

Negalėdamas apsikęsti tėvo tironijos, išvyko į Sankt Peterburgą, ten dirbo mediku, pagarsėjo choleros epidemijos metu ir už tai gavo Šv. Anos ordiną.

Po tėvo mirties 1838 m. grįžo atgal į Ustronę ir paskutinius keturiolika savo gyvenimo metų praleido vienatvėje. Tuo metu jis atsidėjo rašymui, sukūrė memuarus, dramas, leido daug medicinos populiarinimo straipsnių, atsidavė etnografiniams stebėjimams.

Gaila, bet didžioji S. Moravskio archyvo dalis žuvo Antrojo pasaulinio karo metais.

Bibliotekoje skaitėme S. Moravskio sukurtą eilėraštį apie Lietuvą „Kas ta šalis“. Iki šių dienų mus džiugina jurginai, kuriuos jis parvežė iš Sankt Peterburgo ir išplatino visoje Lietuvoje.

Spalio pabaigoje mūsų bibliotekoje viešėjo MB „Šauniausia kaimynystė“ atstovė Violeta Taurozienė. Atvėsus orams vis dažniau susiduriame su įvairiomis ligomis, kurias stengiamės gydyti kuo natūralesnėmis priemonėmis.

Edukacijos metu sužinojome daug naujo ir įdomaus apie kartųjį pelyną ir jo galią, aptarėme, kada jo vartoti negalima, prisiminėme senolių tradicijas, liaudies medicinos žinias. Užsiėmimo metu vaišinomės kanapių arbata, ragavome juodos duonos, kurią mirkėme kanapių aliejuje, o vėliau gardinome kanapių druska. Smalsiai klausėmės pasakojimų apie vieną ir kitą augalą, įdomiai ir prasmingai leidome laiką, nes buvo visko: rimtų temų, juoko, pašmaikštavimų ir malonių pašnekesių.