2019-06-25, antradienis, 07:44.     Šiandien Raseiniuose saulė teka 04:53, leidžiasi 22:12, dienos ilgumas 17:18.

Maslou piramidė. Kurioje jos vietoje yra politika?

2018-12-22, paskelbė Nuomonės ir aktualijos
Maslou piramidė. Kurioje jos vietoje yra politika?

Amerikietis psichologas ir vienas humanistinės psichologijos įkūrėjų Abrahamas Haroldas Maslou, labiausiai žinomas kaip poreikių hierarchijos teorijos autorius. Maslou ir kitų humanistinių psichologų darbai padėjo pagrindus 1998 m. susiformavusiai pozityviajai psichologijai.

 

Savo teorijoje Maslou žmogaus poreikius išrikiavo tokia tvarka:

 

1. Fiziologiniai. Palaikomos gyvybinės funkcijos: kvėpavimas, mityba, tuštinimasis, lytiniai santykiai, homeostazė, miegas.

 

2. Saugumo. Palaikomas fizinis ir emocinis saugumas: fizinio kūno, šeimos, teritorijos bei turto ir moralės apsauga, resursų kaupimas.

 

3. Socialiniai. Palaikomi santykiai: socializacija, šeima, meilė, intymumas.

 

4. Savivertės ir pripažinimo. Vertinami savo ir aplinkinių veiksmai bei pasiekimai, atsiranda pagarbos ir pasitikėjimos poreikis sau ir kitiems, noras tobulėti.

 

5. Savirelizacijos ir problemų sprendimo. Poreikis panaudoti ir perduoti turimas žinias ir patirtį, siekti aukštesnių tikslų: atmetami išankstiniai nusistatymai, emocijos ir asmeniškumai, bei priimami faktai, atsiranda noras kurti, tobulinti, įgyvendinti sumanymus, veikti dėl bendros gerovės, analitiškai ir konstruktyviai spręsti problemas.

 

Kyla klausimas: o kurioje šios hierarchijos laiptelio pakopoje atsiduria politika - dalyvavimas joje ir lūkesčiai už politikus balsuojant?

 

Lyg ir aišku, kad žmogus, savo poreikiais esantis tik pirmoje piramidės pakopoje, dalyvauti politikoje jokio noro neturės. Nebent kitaip jis jų patenkinti nėra pajėgus ir tik kažkoks politikos suteiktas darbas tepajėgs jam juos užtikrinti.

 

Antros pakopos poreikius irgi vargu ar gali patenkinti dalyvavimas politikoje. Nebent tik resursų kaupimo požiūriu, jei žmogus kitu būdu nėra pajėgus jų sukaupti. Bet šis būdas nėra gan patrauklus, kadangi čia reikia aukoti kitą labai svarbų šio laiptelio faktorių - šeimos saugumą, nes dalyvavimas politikoje visad susijęs su padidintu dėmesiu joje dalyvaujančiam asmeniui, o tai sukelia diskomfortą jo šeimai.

 

Trečiasis laiptelis irgi įprastai tenkinamas kitais, nei politika, būdais. Nebent žmogus yra absoliučiai vienišas ir tik tokiu būdu gali socializuotis ar būti mylimas. Tiesa, priklausymo grupei poreikis yra būdingas visiems žmonėms ir priklausymas partijai jį lyg ir išsprendžia. Tik partija yra tikslo siekimo grupė, o šį poreikį gali tenkinti ir kitos: sporto, kaimo ar gyvenamo kvartalo bendruomenės, chorinio dainavimo, sodo bendrijos, nenusivylusių namų šeimininkių ar kitos panašios grupės.

 

Ketvirtą poreikių laiptelį jau galima priskirti politikai. Pagarbos poreikis joje gali būti tenkinamas, bet mūsų visuomenėje dažniausiai politikai nėra itin gerbiami, tad irgi kažin ar tą poreikį patenkinti čia yra įmanoma. Gal yra gerokai paprasčiau tai pasiekti, sakykim, palaikant gerus santykius su artimaisiais, kaimynais ar bendradarbiais.

 

Ir štai prieinam prie penktosios pakopos. Būtent joje yra išvardinti poreikiai, kuriuos žmogus galėtų patenkinti dalyvaudamas politinėje veikloje. Tik, kad galėtų patenkinti poreikį perduoti turimas žinias ar patirtį, visa tai žmogus turi turėti.

 

Tik, kad žmogaus poreikiai atsidurtų penktojoje pakopoje, yra viena rimta kliūtis - tas pats Maslou teigia, kad kol žmogus pilnai nepatenkina fizinių poreikių, kitų poreikių jis paprasčiausiai neturi.

 

Taigi, jeigu žmogus yra tik apatinio laiptelio poreikių tenkinimo lygmenyje, tai viršutiniame laiptelyje esantys poreikiai jam net į galvą neateina. Kvietimas dalyvauti politinėje veikloje, joje dalyvaujančių vertinimas jo galvoje vyksta tik per šios poreikių pakopos padiktuotą vertinimo prizmę. Kiekvienam politike jis mato tik šių ar į juos panašių (pinigų, daiktų) jo ir paties politiko poreikių tenkintoją. Jei kartais jis pats tampa politiku, o jo turtinė būklė leidžia jam siekti ir gerokai aukštesnių poreikių, tai šito neleidžia auklėjimo ir  skurdžios vaikystės išugdyti įpročiai ir menka savivertė. Dėl to apatinio poreikio tenkinimas tokiam politikui ima viršų prieš bet kurios aukštesnės pakopos poreikius. Būtent dėl šios priežasties politikoje ir matome korupcijos apraiškas ir begalinį materialinės naudos siekį.

 

 

 
 
Contact form

Šios dienos vardadieniai


Redakcija:
+370 654 40945
e.p. info@manoraseiniai.lt


Daugirdo 8, LT-60149 Raseiniai


mob. (8 616) 14 144