2019-06-24, pirmadienis, 22:30.     Šiandien Raseiniuose saulė teka 04:53, leidžiasi 22:12, dienos ilgumas 17:19.

Kaip per karščius apsaugoti gyvūnus?

2019-06-06, paskelbė Nuomonės ir aktualijos
Kaip per karščius apsaugoti gyvūnus?

Žinome, kad tvyrant karščiams apsisaugoti galime gerdami daug vėsaus vandens, apsišlakstydami juo, maudydamiesi vandens telkiniuose, slėpdamiesi pavėsyje ir kt. Lygiai taip nuo varginančių karščių privalome apsaugoti ir savo auginamus gyvūnus. Pažymėtina, kad nuo karščių dažniausiai nukenčia šunys, ganyklose laikomi galvijai, avys, arkliai bei pastatuose laikomi paukščiai ir kiaulės. Gyvūnus nuo karščių gelbsti tos pačios priemonės, kaip ir rekomenduojamos žmonėms.

 

Esant karščiams, reikia stengtis augintinius laikyti kuo vėsesnėje, gerai vėdinamoje patalpoje, duoti gerti daug vėsaus vandens, leisti gulėti ant vėsių paviršių, pvz., betono, pripilti vandens ir padaryti „maudyklę“, kurioje gyvūnai galėtų voliotis, apšlakstyti, apipilti gyvūnus vandeniu ar tiesiog uždėti ant jų sudrėkintą audeklą ir pan. Mat džiūdamas kailis gerai vėsina visą organizmą. Lauke laikomiems gyvūnams vasarą būtinas pavėsis. Reikėtų prisiminti, kad sunkiau karštį pakelia vyresnio amžiaus, antsvorio turintys, sergantys, trumpasnukiai gyvūnai.

 

Karštomis vasaros dienomis patartina sumažinti pašaro kiekį, gyvūnus šerti lengvai virškinamu maistu. Kai kurių gyvūnų apetitas karštu laiku sumažėja savaime, pvz., šunų, kačių, tad jei gyvūnas ėda mažiau, iš karto nerimauti dėl to nereikėtų, tačiau jeigu tai trunka ilgiau, būtina stebėti gyvūną ir aiškintis sumažėjusio apetito priežastis – jos gali būti susijusios ir su kraujasiurbių vabzdžių platinamomis ligomis.

 

Karštu oru gyvūnai turi turėti galimybę gauti vandens. Svarbu sekti, ar augintiniai (tiek šunys, tiek katės) jo išgeria pakankamai. Tam, kad gyvūnai gautų daugiau skysčių, vanduo visuomet turi būti šviežias, švarus ir vėsus, o dubenėlį vandens reikia statyti pavėsyje. Jei gyvūnas šeriamas sausu ėdalu, vandens jam reikia daugiau. Karštu oru gyvūnai turi gauti kuo mažiau fizinio krūvio ir tik ryte arba vakare.

 

Nevalia augintinį net ir trumpam laikui palikti automobilyje – net ir praverti automobilio langai dažnai neapsaugo nuo itin greito perkaitimo, dėl kurio gyvūną gali ištikti šilumos smūgis. Perkaitęs gyvūnas tampa vangus, mieguistas, lėtas, jo liežuvis ir dantenos stipriai parausta, akių vyzdžiai išsiplečia, gyvūnas smarkiai lekuoja, gali pradėti seilėtis, vemti, netekti sąmonės. Gyvūno palikimas įkaitusiame automobilyje gali būti traktuojamas kaip žiaurus elgesys su gyvūnu.

 

Atėjus karščiams labiau pasirūpinti reikėtų ir ūkiniais gyvūnais – tiek laikomais ganyklose, tiek ir pastatuose. Ganyklose gyvūnus vargina ne tik karštis, bet ir kraujasiurbiai vabzdžiai, o pastatuose, jeigu nepakankama ventiliacija, – padidėjęs kenksmingų dujų (pvz., amoniako) kiekis. Pažymėtina, kad dažnai karštus orus lydi žaibai ir gausus lietus. Buvo atvejų, kai dėl žaibų iškrovų sutriko gyvūnų laikymo pastatų ventiliacijos sistemos. Tad ūkinių gyvūnų laikytojai turėtų reguliariai atlikti su ūkinių gyvūnų gerove susijusios įrangos (patalpų vėdinimo, oro, vandens tiekimo) bei apie tokios įrangos gedimus perspėjančios įrangos patikrinimus, kad ištikus nelaimei nenukentėtų laikomi gyvūnai.

 

                                                                                                                                                           VMVT informacija


 

 
 
Contact form

Šios dienos vardadieniai


Redakcija:
+370 654 40945
e.p. info@manoraseiniai.lt


Daugirdo 8, LT-60149 Raseiniai


mob. (8 616) 14 144